Kartą pas vieną jogos meistrą atėjo keturi jaunuoliai. Jie pagarbiai nusilenkė ir paprašė, kad meistras juos išmokytų jogos praktikų ir meditacijos. Jogos meistras panoro juos išbandyti ir išsiaiškinti, ar jie tinkami šiam mokslui.
Jogas tarė jaunuoliams: „Dabar aš esu šiek tiek užsiėmęs, bet prašau, atsisėskite ant šio suoliuko, užsimerkite ir nekalbėdami pasėdėkite, o po penkių minučių aš sugrįšiu pas jus“. Jie klusniai atsisėdo laukti, užsimerkė ir tylėjo. Tuo metu jogas įėjo į namus ir slapčia stebėjo juos pro langą. Praėjo viena minutė, įpusėjo antra. Visi kantriai sėdėjo užsimerkę. Bet galiausiai vienas iš jų neatsimerkdamas prabilo: „Na, ir kiek gi mes čia dar turėsime laukti?“. Tada antrasis ramiai atsimerkė, pasižiūrėjo į laikrodį ir tarė: „Praėjo dar tik dvi minutės“. Trečiasis neiškentęs prašniokštė: „Kvailiai, juk mums liepė nekalbėti!“. Jam taip prabilus, ketvirtasis išdidžiai tarė: „Čia tik aš vienintelis tyliu“.
Taigi, šiais laikais mūsų protas toks pat neramus kaip ir šie keturi jaunuoliai iš pasakojimo. Jis visą laiką kuria vidinius dialogus, įvairias situacijas, yra nerimastingas ir įkyrus. Kova su protu prilygsta kovai su vėjo malūnais. Bet suvaldžius vėjo malūnus galima gauti daug naudos.
„Bhagavad-gītoje“ (6.6) sakoma: „Tam, kuris nugalėjo protą, jis yra geriausias draugas, o kas nesugebėjo to padaryti, tam protas – didžiausias priešas“. Tai kaip gi protą paversti savo draugu, o ne priešu?
Pirmiausia pabandykime suprasti, kas yra protas?
Protas yra laikomas viena iš juslių, dar vadinamas vidine jusle, per jį mes mėgaujamės gyvenimu. Per jį mes netiesiogiai patiriame maisto skonį. Kai protas neramus mes negalime pasimėgauti net ištaigingiausiu maistu. Nerimaudami greitai sukemšame porą porcijų, bet, mūsų nusivylimui, nesijaučiame nei sotūs, nei laimingi, o tik persivalgę… Protą sunku sutelkti į vieną veiklą ar objektą. Net skaitant straipsnį laikas nuo laiko mintys nuplaukia kur nors į šalį. Pradedame galvoti apie šeimą, darbą, kas ten triukšmauja gatvėje, gal nueiti atsigerti ir panašiai. Deja, nevaldydami proto – nebevaldome ir savo gyvenimo, o tik lakstome tenkindami proto užgaidas. Per protą ateinančios įkyrios mintys neleidžia naktį ramiai išsimiegoti, o užklupus depresyvioms mintims, net ir jas pastebėjus, sunku nuo jų išsivaduoti, nors ir puikiai suprantame, kokios jos žalingos. Visa tai – nekontroliuojamo proto veikla.
Šiuolaikinių žmonių protas yra labai jautrus. Kadangi protas filtruoja visas mūsų emocijas, kam nors netyčia užkabinus jautrią vietą, protas iš karto sureaguoja. Kas nors pasako ne tokį žodį ir mes iš karto įsižeidžiame. Esame labai jautrūs vieni kitiems, tarsi apdegę žmonės be odos, menkiausias prisilietimas sukelia mums skausmą. Kas nors mus netyčia baksteli ir mes jau šaukiame: „Skauda, kodėl tu taip padarei?!“ – ir bakstelim atgal. Tada mus vėl baksteli ir toks žaidimas tęsiasi be galo… O ką daryti, kad taip neatsitiktų? Kai žaidžiame lauko tenisą, reikalingi du žaidėjai: vienas muša, kitas atmuša. Jei kitas neatmuš – žaidimas baigsis. Taip pat ir šiuo atveju, tiesiog reikia sustoti. Deja, jautriam protui įsiaudrinus, ne taip paprasta sustoti, dėl to ir kenčiame. Padėti sustabdyti protą gali tik aukščiau jo esantis intelektas. Intelektas dažniausiai žino, kaip geriausiai elgtis, ką daryti, kad visiems būtų gerai, kad būtų geri santykiai su aplinkiniais žmonėmis. Tik ko vertas visas tas žinojimas, ką daryti, jei kasdienybėje protas ima viršų, ir vėl reaguojame automatiškai, o po to gailimės, kad ir vėl nepavyko. Intelektas miega, o protas vadovauja – situacija pažįstama daugeliui.
Intelekte, pabusk!
Mes galime pabandyti pažadinti intelektą, kad jis sutramdytų maištingą protą. Kaip tai padaryti? Būti sąmoningais. Dažniausiai intelektas tyliai, gana nedrąsiai sako, kad jau yra vėlu, laikas būtų miegoti, pailsėti, o protas tuo metu dar nori pažiūrėti filmą, panaršyti internete, o gal dar ir pavalgyti… Jei būsime budrūs, sąmoningi, galėsime rinktis, ar daryti tai, ką sako intelektas, ar nusileisti proto užgaidoms ir norams? Jei pasirenkame tai, ką siūlo protas, reiškia, mūsų intelektas dar silpnas. Reikia jį stiprinti. Pradžioje netreniruoto intelekto „raumenys“ suglebę ir sunykę, bet jei dėsime pastangas, po truputį jis sustiprės, o budrumas ir sąmoningumas padės pastebėti situacijas ir duos galimybes rinktis. Kiekviena net ir nedidelė intelekto pergalė prieš protą jį sustiprins.
Mes dažnai klaidingai galvojame, kad esame laisvi, tačiau pasižiūrėjus giliau pamatysime, jog esame savo proto ir juslių vergai. Sunkiai dirbame, kad savaitgalį galėtume atsipūsti, kartą per metus išvažiuoti atostogų ar panašiai. Tai iliustruoja ir ši istorija.
IX a. pr. Aleksandras Didysis su savo kariuomene grobdamas žemes keliavo per pasaulį, kol galiausiai pasiekė Indiją. Jo mokytojas, graikų filosofas Aristotelis, buvo minėjęs, kad būdamas Indijoje Aleksandras nueitų susitikti su Indijos jogais. Aleksandras buvo išdidus, pamatęs Indijos jogus sudvejojo, kam jam su jais susitikti? Jie juk nieko neturėjo, nebent kokį skarmalą ant juosmens, gyveno iš išmaldos. Bet visgi nusprendė paklausyti mokytojo ir sugalvojo nupirkti daug pledų bei išdalinti juos vargšams jogams (taip jis juos matė), kad šaltuoju sezonu jiems būtų šilčiau. Jis priėjo prie vieno jogo ir pasiūlė jam pledą, bet tas atsisakė priimti dovaną dargi sakydamas:
Tu esi vergas, o aš karalius, tu gi dar ir elgeta, o aš turtingas, tai kaip gi galiu priimti kažką iš elgetos?
Aišku, Aleksandras Makedonietis pasiuto, kaip jogas drįsta atsisakyti dovanos ir dar taip akiplėšiškai kalbėti?! Juk Aleksandras buvo galingas valdovas, užgrobęs daug valstybių, jam priklausė daug žemių ir turtų. Tačiau jis susivaldė ir kadangi buvo gana protingas ir nustebintas jogo drąsos, paklausė, kodėl jis taip mano? Jogas atsakė:
Aš esu savo juslių valdovas – maharadžas (išvertus iš sanskrito kalbos – „didis karalius“), o tu negali ramiai miegoti naktimis, tavo norai vaiko tave po visą pasaulį. Tu gimei Makedonijoje, toli nuo čia, bet atkeliavai tiek kelio grobdamas ir plėšdamas viską aplinkui – reiškia, tu nieko neturi, nes tau visko reikia ir visko negana.
Protui, iš tikrųjų, niekada negana. Kai mes maži – norime užaugti, išeiti iš tėvų namų, tapti savarankiškais, galvojame, kad tada būsime laimingi. Kai tai nutinka, norime vyro ar žmonos. Tai gavę, svajojame apie nuosavą būstą ir mąstome, kad jau tada, kai jaukiai įsikursime, gyvensime laimingi. Po to vaikai, laukiame, kol jie įgis išsilavinimą, susitvarkys gyvenimus, manome, kad tada jau būsime ramūs, viskuo patenkinti. Vėliau laukiame pensijos, galvojame, kad pailsėsime, skirsime daugiau laiko sau… Bet dažnas to jau ir nesulaukia… ateina nelauktoji paskutinioji. Ir štai, peržvelgę gyvenimą, matome, kad visą laiką bėgiojome, sukomės kaip voverės, bandydami patenkinti savo proto norus, o jam vis negana ir negana…
Bhagavad-gītos 6-to skyriaus 34–36 tekstuose taip kalbama apie protą:
Mat protas toks neramus, maištingas, užsispyręs ir valdingas, o Kṛṣṇa, kad, atrodo, jį suvaldyti sunkiau, negu sulaikyti vėją. Viešpats Śrī Kṛṣṇa tarė: O tvirtaranki Kunti sūnau, pažaboti nerimstantį protą, be abejonės, labai sunku, ir vis dėlto tai įmanoma atitinkamos praktikos ir atsižadėjimo dėka. Savęs pažinimas sunkus darbas tam, kurio protas nepažabotas, tačiau suvaldžiusiam protą ir siekiančiam tikslo tinkamomis priemonėmis, sėkmė užtikrinta,
Norint suvaldyti ir sutelkti protą, geriausia priemonė yra mantra. Mantra yra sanskrito kalbos žodis. „Man“ išvertus reiškia protas, o „tra“ – išlaisvinti, išvaduoti. Kartojant mantrą galima nuraminti protą, sutelkti dėmesį, išsivaduoti iš sunkių minčių. Nuolatos atlikdamas mantra meditaciją žmogus tampa ramesnis, jam lengviau susikaupti, jo energetinis kūnas sustiprėja. Be to, mantra yra transcendentinė veikia, panašiai kaip ir malda, ji apvalo nuo nuodėmių, išlaisvina iš karmos pančių. Žmogus užsiimantis mantros kartojimo praktika tobulėja kaip asmenybė, auga dvasiškai. Apie mantrą galima kalbėti labai ilgai, nes tai labai gili praktika, ir kartu ją nėra sunku atlikti. Galima bet kur ir bet kada kartoti mantros garsus ir mes jau tobulėjame, valomės, nurimstame.
Mantrų yra labai daug ir įvairių. Pagal bhakti jogos tradiciją, šiems laikams tinkamiausia ir galingiausia mantra yra laikoma Harė Krišna Maha-mantra (Maha-mantra reiškia „didžioji mantra“). Ji skamba taip: „Harė Krišna Harė Krišna Krišna Krišna Harė Harė, Harė Rama Harė Rama Rama Rama Harė Harė“. Sakoma, kad šiais laikais vien tik kartojant šią mantrą galima pasiekti tobulumą.
Trumpai apibendrinkime žinias
Proto savybės:
- be galo mažas;
- labai energingas;
- labai nepastovus, nuolat kintantis;
- visą laiką nori ir ieško objekto.
Keli būdai, kaip suvaldyti protą.
- Kelti sąmoningumą, vengti automatiškai atliekamų veiksmų. Kiekvieną akimirką stengtis būti čia ir dabar, visus veiksmus atlikti sąmoningai: jei valgome, susitelkime į valgymą, jei skaitome – skaitykime ir t. t.
- Stiprinti intelektą. Stiprus intelektas suvaldo protą. (Intelektą, pagal ajurvedą, stiprina vakare geriamas šiltas pienas su prieskoniais).
- Kartoti mantrą. Mantros kartojimas padeda nuraminti protą ir užmegzti ryšį su Aukščiausiuoju.
