Yra devynios būties substancijos, iš kurių penki pirminiai elementai (penkios mahabhutos) yra pagrindiniai. Tai eteris, oras, ugnis, vanduo ir žemė – mažiausios dalelės, sudarančios visus polimolekulinius objektus. Penkių mahabhutų teorija yra svarbiausia visos ajurvedinės medicinos teorinio pagrindo dalis. Ši teorija praktiškai išreiškiama medicininiuose diagnostikos tekstuose, skonių ir jų derinių teorijoje, ja remiamasi rengiant daugiakomponenčius vaistus, rekomendacijas dėl mitybos ir gyvenimo būdo.
Išminčiai sako, kad iš pirmosios kosminės vibracijos atsirado eterio elementas. Tada jis pradėjo judėti, ir šis subtilus judėjimas sukūrė oro elementą, kuris iš esmės yra judrusis eteris. Dėl eterio judėjimo atsirado trintis, kuri sukėlė šilumą. Šilumos energijos dalelės susijungė į intensyvaus švytėjimo formą ir iš šios šviesos atsirado ugnies elementas. Taigi eteris virto oru, kuris vėliau virto ugnies elementu. Paprastai dėl šilumos poveikio eteriniai elementai ištirpdavo ir suskystėdavo, išskirdami vandens elementą, o tada sukietėdavo ir sudarydavo žemės molekules. Taigi eteris pasireiškia keturiais elementais: oru, ugnimi, vandeniu ir žeme.
Iš žemės buvo sukurti visi pirminiai gyvi kūnai, įskaitant augalų ir gyvūnų karalystes bei žmogų. Žemė taip pat yra neorganinėse medžiagose, kurios apima mineralų sritį. Taigi visos materijos branduolį sudaro penki elementai.
Kyla pagrįstas klausimas: ar įmanoma, kad nesuskaičiuojama daugybė medžiagų būtų sukurta tik iš penkių elementų? Prieš atsakydami į šį klausimą aptarkime atomo sandarą. Žinoma, kad atomas sudarytas iš elektrono, protono ir neutrono. Elektronas yra atome ir nuolat juda. Tačiau nesant erdvės, judėjimas iš principo neįmanomas. Kadangi elektronas nuolat juda, tai dar kartą patvirtina, kad atome yra erdvės, kuri gali būti begalinė. Visas atomo sudedamąsias dalis jungia nematoma energija – atomo energija. Tai galima patikrinti jo išsiskyrimo metu, kai atomas suyra. Taigi, be elektrono, protono ir neutrono, atome yra energijos ir erdvės.
Skirtingų elementų elektronai tarpusavyje niekuo nesiskiria. Tai reiškia, kad aukso atomo elektronai ir geležies ar vario elektronai yra tie patys elektronai, keičiasi tik jų kiekis. Tai kiekis, kuris lemia konkretaus elemento formą, savybes ir funkcijas. Tas pats vyksta su protonais (teigiamai įkrautomis dalelėmis) ir neutronais (neutralaus krūvio dalelėmis), ir ši savybė būdinga visų elementų atomams. Taigi galime daryti išvadą, kad visų elementų atomų elektronai, protonai ir neutronai yra vienodi, tik jų skaičius įvairiuose elementuose skiriasi. Panašiai erdvė ir energija yra visų elementų atome, nors ir turi tą pačią prigimtį. Taigi galima teigti, kad visų elementų atomai yra sukurti iš panašių elektronų, protonų, neutronų, energijos ir erdvės rūšių, t. y. visi elementai visatoje yra sudaryti iš to paties elementariojo rinkinio. Įvairių elementų atomų ar molekulių permutacija ir kombinacija lemia viską, kas vyksta visatoje.
Šie teiginiai padeda suprasti teoriją, kad viskas visatoje sukurta iš penkių mahabhutų. Žinome, kad kai kurios medžiagos yra kietos būsenos, kitos – skystos, trečios – dujinės. Vieni elementai yra sunkūs, kiti – lengvi. Visa materija sudaryta iš šių penkių elementų. Vanduo yra klasikinis pavyzdys: kietos būsenos vanduo, ledas, yra žemės principo apraiška. Veikiamas karščio jis ištirpsta, todėl atsiranda vanduo, o tada virsta garais, kurie atskleidžia oro principą. Garai išnyksta eteryje arba erdvėje. Taigi vienoje medžiagoje yra penki pagrindiniai elementai: eteris, oras, ugnis, vanduo ir žemė. Visi penki elementai kyla iš energijos, sklindančios iš Kosminės sąmonės, ir visi penki elementai yra materijoje visur Visatoje. Taigi energija ir materija yra vienos kilmės.
Penkios mahabhutos yra negyvoji materija, kol prie jų prisijungia atma (siela). Tik tada galima kalbėti apie gyvosios būtybės, kuri dar vadinama karma puruša arba gydymo objektu, atsiradimą.
